Sveiki, uzsiblokavo mano accountas. Prašo identifikuoti, ar tai aš jungiasi per kitą programėlė, ir taip, tai buvau aš. Tačiau paspaudus, mygtukas neaktyvūs ir neina pažymėti. Ir neina naudotis dabar programėle. Ką daryti??

"Nuimtos iškabos. Pardavė patalpas "
The place has gone or never existed. This is an auto-generated note from MAPS.ME application: a user reports a POI that is visible on a map (which can be outdated), but cannot be found on the ground.
POI name: Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija
POI types: building amenity-college
OSM data version: 2018-09-11T19:10:03Z
#mapsme

"Fantastic sauna"
POI name: Pirtis pilaiteje
POI types: leisure-sauna
OSM data version: 2018-09-11T19:10:03Z
#mapsme

test

Kėdainių Viešpaties Atsimainymo cerkvė. 1854 m. Kėdainių savininkas grafas Marijonas Čapskis dovanojo mūrinį pastatą stačiatikiams, kuris pagal architekto S. Ikonikovo projektą perstatytas į cerkvę. Po 1893 m. rekonstrukcijos cerkvė įgavo bizantinį vaizdą, kuris išlikęs iki mūsų dienų. Viduje yra XX a. sienų tapyba, kelios vertingos ikonos.

• Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia ir koplytėlės. 1629 m. pastatyta ant kalno, aptarnavo tuo metų gausią vokiečių bendruomenę. Labai įdomi bažnyčia, nes joje išlikusios unikalios XVII amžiaus freskos. Įdomus faktas apie šią bažnyčia yra tas, kad sovietmetis padarė daug siaubingų dalykų paveldui: ši bažnyčia po karo buvo uždaryta ir paversta gyvūlių odų raugykla. Buvo tiesiog odos suvežtos, užpiltos drūska. Drūska įsigyrė į sienas ir liko, todėl ardo
XVII amžiaus freskas, kurios ant šios bažnyčios, nors dabar to nemtyti, bet pagal aprašymus ši bažnyčia turėjo puošnius sietynus, ryškias freskas, turėjo didybę.

XVII–XIX a. sinagogų kompleksas prie Smilgos upės dešiniajame Nevėžio krante. Kėdainių senoji sinagoga yra baroko stiliaus (Lietuvoje yra tik dvi). Ši sinagoga mena žydų bendruomenę kahalą, vieną iš didžiausių ir garsiausių Žemaitijoje, žymų žydų religinį mąstytoją Vilniaus Gaoną Elihaju. XIX a. pastatyta Kėdainių naujoji sinagoga, kuri atliko ir mokyklos funkcijas. Šalia jos stovi ritualinis skerdėjo namelis (nerestauruotas), kurį su sinagoga jungė arka su saulės laikrodžiu (1828 m.). Kėdainių senoji sinagoga, kitaip žinoma kaip Didžioji, arba vasarinė, sinagoga – viena iš trijų Kėdainių miesto sinagogų ir viena iš vos dviejų baroko stiliaus sinagogų Lietuvoje. 1784 m. šiauriniame tuometinės Žydų Rinkos pakraštyje, vietoje sudegusios XVII a. II pusės sinagogos, buvo pastatyta nauja mūrinė baroko stiliaus vasaros sinagoga, kurios interjero dekoravimas buvo užbaigtas 1807 metais. II pasaulinio karo metais uždaryta. Nuo 2004 metų vasaros Didžiojoje sinagogoje įsikūrusi Dailės mokykla.

XVII–XIX a. sinagogų kompleksas prie Smilgos upės dešiniajame Nevėžio krante. Kėdainių senoji sinagoga yra baroko stiliaus (Lietuvoje yra tik dvi). Ši sinagoga mena žydų bendruomenę kahalą, vieną iš didžiausių ir garsiausių Žemaitijoje, žymų žydų religinį mąstytoją Vilniaus Gaoną Elihaju. XIX a. pastatyta Kėdainių naujoji sinagoga, kuri atliko ir mokyklos funkcijas. Šalia jos stovi ritualinis skerdėjo namelis (nerestauruotas), kurį su sinagoga jungė arka su saulės laikrodžiu (1828 m.).

Senosios regulos karmelitų vienuolyno kompleksas (XVIII–XIX a.)., kurį sudaro Šv. Juozapo katalikų bažnyčia ir varpinė. Bažnyčia medinė, liaudies baroko stiliaus su varpine. 1703 m. vienuoliai karmelitai pradėjo statyti bažnyčią. Po visų trukdymų, bylinėjimosi pastatytas vienuolynas ir bažnyčia 1766 m. pašventinta Šv. Mergelės Marijos Aukojimo vardu. Prie bažnyčios veikė labdaros draugijos, šelpusios varginguosius, pradžios mokykla, prieglauda. XIX a. pabaigoje pavadinta Šv. Juozapo vardu.

Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia (kalvinų) ir varpinė. 1631 m. Kristupo Radvilos iniciatyva ir lėšomis pradėta statyti, o baigta 1653 m. jo sūnaus Jonušo. Bažnyčia yra renesanso stiliaus, vienanavė, stačiakampė, labai erdvi, turinti keturis nedidelius bokštus. Bažnyčios vidų puošia išlikusi renesansinių formų ąžuolinė sakykla, gausiai ornamentuota sudėtingais drožiniais, o šoninėse nišose ąžuolo paneliai. Bažnyčios rūsyje įkurtas kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejus. Mauzoliejuje saugomi unikalūs XVII a. nacionalinės reikšmės dailės paminklai – kunigaikščių Kristupo Perkūno (1547–1603), Jonušo (1612–1655), Mikalojaus (1610–1611), Jurgio (1616–1617), Stepono (1624–1624) ir Elžbietos (1622–1626) Radvilų sarkofagai.