Labas, Tomai. Tai yra iš žemių supilti pylimai, kurių amžiaus, tiesą sakant, nežinau. Aplinkui miškuose yra pilna II pasaulinio karo artefaktų (tokių milžiniškų 6–8 metrų pločio apkasų ir pan.); šiuolaikinėje šaudykloje logiškiau būtų tikėtis iš plytų sumūrytos sienos, o žemių pylimai buvo labiau Pilsudskio laikų stilius (vienas toks yra Bukčiuose). Vis dėlto, kad nekiltų diskusijų, ištryniau. A taip a taip, regis, kad tinkamo tago jiems pažymėti nėra.

Kolega, aš tikrai sveikinu Jūsų darbą. Sakykime, tiesiog pastūmiau Lyglaukių pavadinimą arčiau dabartinės Lyglaukių gatvės :)
Šiaip, manau, kad idealiame pasaulyje šiuolaikiniai ir istoriniai pavadinimai turėtų būti tie patys :)

Labai puiki mintis pažymėti istorinius miesto dalių pavadinimus, bet Lyglaukiai buvo pažymėti Rokantiškėse. Jei neprieštaraujate, pastūmiau juos ten, kur be abejonės yra Lyglaukiai. Beje, XVIII amžiaus Lyglaukių sodyba, davusi šį pavadinimą, buvo maždaug ties dabartiniu Stepno Batoro gatvės 18 namu. Dar plg. https://www.maps4u.lt/lt/includes/siuntiniai/Z/Vinius/Vilniaus_Miesto_Planas_1-20K_1940_s.jpg ir kitus planus.

Taip, p. Tomai, visiškai pritariu, kad žemėlapis turi skleisti mintį. Jei tie borteliai tokie nereikšmingi, tai kodėl, rupūs miltai, savivaldybė jiems leido pinigus? Darbininkai, kurie juos statė, turbūt labai stebėjosi, kam čia reikia eikvoti betoną ir brangias šlifuoto ganito plokštes kažkokiems beprasmiams borteliams vidury pievos? O gal, vis dėlto, jei jau buvo padarytos visos tos išlaidos, kažkas tais borteliais norėjo iškomunikuoti kokią nors mintį?
Pažiūrėkim, pavyzdžiui, į 1737 m. žemėlapį: https://www.vietosdvasia.lt/wp-content/uploads/2022/04/Piliu-teritorija-vadinamajame-Johano-Georgo-Maksimiliano-Furstenhofo-Vilniaus-plane.-1737-m..jpg (čia tik mažas fragmentėlis). O tai tau, Katedra savo vietoj, pilis savo vietoj, „Taikomosios dailės muziejus“ savo vietoj, o ten, kur dabar yra tie beprasmiai borteliai... stovi tikri bokštai. Dar nenugriauti. Jie ten stovėjo šimtmečius. Jie ten stovėjo ilgiau, nei praėjo laiko nuo jų nugriovimo iki šios dienos; o dabar jų tiksli vieta nustatyta archeologiškai ir pažymėta tikrovėje. Tiesiog laiko mašina į praeitį. Dabartinė Katedros varpinė, pasirodo, buvo vienas iš tokių bokštų. Taigi, nusiskanuoji seną žemėlapį, paimi kokią nors tinkamą programą (pavyzdžiui šitą: https://www.maptiler.com/engine/) ir sutapdini seną žemėlapį su dabartiniu. Pasirodo, ten, kur dabar yra Narvesen kioskas, senovėje buvo tiltukas per upelį (hmm, kodėl ten žemė ir dabar tarsi kažkokia drėgnoka?). Aha, bet norint sutapdinti seną žemėlapį su dabartiniu, reikia turėti gerą dabartinį. Kaip manot, kodėl pernai vasarą žymėjau miško takelius Antakalnyje? Kam jie svarbūs, po galais? Matot, yra vienas ilgas tiesus takas, tarsi Tverečiaus gatvės tęsinys, galiausiai atsimušantis į miško keliuką ties Pragiedrulių sodais? Jei pažiūrėtume, pavyzdžiui, į 1915 m. vokišką žemėlapį (sumažinta kopija: https://www.maps4u.lt/lt/includes/siuntiniai/Z/Vinius/Wilno_GE_1915_s.jpg), pasirodys, kad ten buvo suplanuota tokia „Tuopų gatvė“ (Pappelstrasse). Regis, XX a. pradžioje buvo suplanuota ją įrengti, ji įtraukta į žemėlapius ir pradėti darbai, o vėliau, galbūt dėl karų, tai niekada nebuvo įgyvendinta. Ar tie 100+ metų senumo keliukai dabar visai išnykę? Ar išlikę kaip miško takai? Gal verta ten pasivaikščioti su GPS (galima ir su draugais ir alum)? O kur pažymėti tuos surastus takelius? Taip atrandi OSM, skaitai JOSM instrukcijas ir t.t. O tas keliukas, ties kuriuo pasibaigia „Pappelstrasse“, vadinasi „Werschupper Weg“. Še tai tau, bet juk tai reiškia „Viršupio kelias“! Ar tik nebus tai senoji Viršupio upelio vaga? O kokia prasmė žinoti, kur kadaise tekėjo Viršupio upelis? Pala, ar tik kažkur ten nebuvo Žygimanto Augusto dvaras, vadintas Viršupiu? Ir taip toliau.
Labai teisingai pasakėte, kad žemėlapis turi komunikuoti mintį, p. Tomai. O tos mintys būna įvairios.

Taip; tas pat ir su bažnyčios „pamatais“.
Kaip žiūrėtumėte į idėją pažymėti tas jų viduje esančias apvalias pieveles? Jos visiškai realios.
O bažnyčios „pamatus“ galima paskelbti „pedestrian area“, jei taip geriau.

Tų, kurie yra tik kitos spalvos plytelės, ir nebuvau pažymėjęs, o tie bokštų pamatai yra apie pusės metro aukščio statiniai su pievelėmis viduje, t.y. didesni už kai kuriuos žymimus baseinus su fontanais ar pan. Be to, jie būtų naudingi tapatinant dabartinį žemėlapį su senoviniais. Prašau peržiūrėti šį sprendimą arba pasiūlyti kitą būdą juos pažymėti, galbūt bent kaip apvalias pieveles.

Kokia priežastis buvo panaikinti Žemutinės pilies bokštų ir sienos pamatus ties Narvesen kiosku, kurie ten dabar egzistuoja taip pat realiai, kaip, pavyzdžiui, buvusios Šv. Onos ir šv. Barboros bažnyčios pamatai?

Tuos viewpoint'us jau radau priklijuotus prie kelių, kai kuriuos atklijavau, kai kurių nejudinau. Šiaip tai nebuvo ten gerai: privatus parkingas su pakeliamais vartais („šlagbaumu“) buvo pažymėtas kaip viešas, be to, didesnis nei tikrovėje (tas šlagbaumas pakeliamas tokiais pulteliais, kurie išduodami tik išrinktiesiems tarp išrinktųjų). Privatūs namai ir kiemai buvo pažymėti kaip universiteto teritorija; kai kuriuose kiemuose buvo pažymėta pievelių ir pan., bet jos ant viršaus užklotos nepermatoma „pedestrian area“. Atrodo, tų „pedestrian areas“ paskirtis buvo tik užrašyti kiemų pavadinimus, bet jie kai kada kartojo pavadinimus, užrašytus ant viewpoints, kai kada jiems prieštaravo („Didysis kiemas“ versus „Petro Skargos kiemas“ ir pan.). Be to, tos „pedestrian areas“ niekaip nekoreliavo su realiu automobilių buvimu tuose kiemuose (pavyzdžiui, Adomo Mickevičiaus kiemas amžinai pilnas automobilių, priklausančių kavinės (pažymėtos kaip aludė ir ne visai tikslioje vietoje) „7 Fridays“ darbuotojams (beje, „7 Fridays“ patalpos priklauso universitetui, bet yra išnuomotos). Vienas pastatas buvo pavadintas „Orientalistikos centru“, nors šis užima tik kelis kabinetus, didžioji dalis kurių yra gretimame pastate, be to, po Žukausko „pažangių reformų“ jis nebėra kamieninis padalinys, o jo pavadinimas tapo kitoks, baisiai ilgas ir politiškai korektiškas; ir kitos panašios detalės. Jei tai buvo gerai, tai mes skirtingai suprantame sąvoką „gerai“ :)

Nesu tikras, ar viewpoints yra geriausias būdas kiemų pavadinimams surašyti. Kaip matau, Oxfordo („quads“) ir Cambridge'o („courts“) kiemų pavadinimai paprastai būna užrašyti ant juose esančių pievelių, bet mūsų kiemų daugelis neturi pievelių, taigi daugiau nelieka ant ko juos užrašyti, kaip tik ant viewpoints. Galbūt tuos viewpoints (kurie labiau juk yra regyklos ant kalnų) verta pakeisti į kokias nors „tourist attraction“? (Ten amžinai pilna turistų su spausdintais planeliais, klaidžiojančių po tuos kiemus.) Sprendimai, žinoma, Jūsų.